Caciotta

Seniai kai kuriuose Italijos regionuose žodžiu „cacio“ buvo vadinami visi įvairūs sūriai, gaminami ir skanaujami mūsų pusiasalyje. Šis žodis galbūt vartojamas rečiau nei anksčiau, tačiau jį vis dar išgirsi tarmėse, posakiuose ir patarlėse, nes mūsų atmintis gyvena ir mūsų žodžiuose. Žodžiai dažnai pagimdo kitus žodžius, tad iš žodžio „cacio“ kilo „caciotta“. Tai sūris, kurį mėgsta ir suaugusieji, ir vaikai, o atsirado jis todėl, kad piemenys norėjo ko nors saldesnio ir švelnesnio už savo Pecorino. Jį pagaminti užtrunka trumpiau ir yra lengviau. Todėl kiekvienas Italijos regionas turi savo caciotta. Jis gaminamas iš avių, karvių, ožkų arba buivolių pieno... Buvo naudojamas tas pienas, kurio savo krašte buvo lengviausia gauti. Skonis buvo – ir tebėra – visuomet išskirtinis.

Mūsų Emilijos Caciotta gaminama iš karvių ir avių pieno, jos skonis sodrus, bet švelnus. Kad geriausiai atsiskleistų jos skonis, rekomenduojame derinti su taure aromatingo vyno, tačiau gali ją naudoti ir savo receptuose arba patiekti kaip pagrindinį sūrių lentos akcentą, galbūt su keliais šaukštais mūsų medaus.